Leono Bistro 125-ųjų gimimo metinių paminėjimas Kaune | Asociacija

Kovo 11-osios gatvės bendrija

Leono Bistro 125-ųjų gimimo metinių paminėjimas Kaune

Leono Bistro 125-ųjų gimimo metinių paminėjimas Kaune

2015 m. spalio 18 d. Petrašiūnų kapinėse  vyko Leono Bistro (1890-1971) 125-ųjų gimimo metinių paminėjimas, kuriame dalyvavo LR Seimo nariai: Arimantas Dumčius, Kazimieras Kuzminskas, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo sekretorė, LR Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja  Angonita Rupšytė, šauliai, Kauno sąjūdiečiai bei Kovo 11-osios gatvės bendrijos atstovai.

Leonas Bistras (gimė 1890 m. spalio 20 d. Liepojoje, o mirė  1971 m. spalio 18 d. Kaune) – vienas iš aktyviausių tarpukario Lietuvos politikų. 1911 m. baigė Liepojos gimnaziją ir įstojo į Ženevos universiteto Medicinos fakultetą. 1912–1914 m. studijavo mediciną Tartu universitete. 1913–1914 m. dirbo laikraščio „Viltis“ redakcijoje. 1914 m. be egzaminų priimtas į Žemaičių kunigų seminariją, bet prasidėjus I-ajam pasauliniam karui mobilizuotas, 1914–1918 m. carinės Rusijos  kariuomenėje tarnavo medicinos felčeriu. 1921 m. baigė Fribūro universitetą ir gavo filosofijos daktaro laipsnį.

L. Bistras 1918 m. prisidėjo steigiant Kauno miesto savivaldybę. 1919 m. buvo Spaudos biuro vedėjas, laikraščio „Lietuva“ vyriausias redaktorius. Nuo 1922 m. rugsėjo 1 d. iki 1940 m. liepos mėn. Lietuvos universiteto (vėliau VDU) Teologijos ir filosofijos fakulteto docentas. Nuo 1910 m. Krikščionių demokratų partijos narys, 1928–1940 m. šios partijos pirmininkas. 1922 m. ir 1928–1925 m. antrojo Seimo pirmininkas. 1922 m. Pavasarininkų sąjungos pirmininkas. 1921–1923 m. redagavo laikraštį „Ateitis“, 1921–1922 m. laikraštį „Laisvė“, 1931 m. laikraštį „Žodis“, 1926–1939 m. buvo faktiškasis laikraščio „Rytas“ redaktorius.

L. Bistras nuo 1923 m. birželio 29 d. iki 1924 m. birželio 18 d. dirbo E. Galvanausko IX vyriausybėje, nuo 1924 m. birželio 18 d. iki 1925 m. vasario 4 d. A. Tumėno X vyriausybėje, nuo 1926 m. gruodžio 17 d. iki 1927 m. gegužės 3 d. A. Voldemaro XIV vyriausybėje ir nuo 1939 m. kovo 28 d. iki lapkričio 21 d. J. Černiaus XX vyriausybėje Švietimo ministru.

Nuo 1925 m. rugsėjo 25 d. iki 1926 m. birželio 15 d. buvo XII vyriausybės Ministras pirmininkas, Krašto apsaugos ministras, o nuo 1926 m. balandžio 21 d. ir Užsienio reikalų ministras.

SSRS okupavus Lietuvą 1940 m. liepos 12-osios naktį buvo suimtas, kalinamas ir ištremtas „už kontrrevoliucinę ir nacionalistinę veiklą“. Po J.Stalino mirties grįžo į Lietuvą, bet buvo neregistruojamas, nepriimamas į darbą, negavo pensijos, nors mokėjo nemažai kalbų, siūlėsi dėstyti lotynų kalbą, filosofiją. Varganai gyveno iki pat mirties 1971 m.

Gyvenimas būtų susiklostęs tikriausiai kitaip, jei L. Bistras būtų priėmęs saugumo (KGB) pasiūlymą teikti informaciją, tačiau jis pareiškė verčiau grįšiąs atgal į Sibirą („Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai“ II T. Vilnius, 2008; Agento „Ivanovo“ 1959 m. bal. 25 d. pranešimas, LYA ap.45, b. 873, l. 176-177).

 
Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas Raimundas Kaminskas