VII forte perlaidoti Antrojo pasaulinio karo metu nužudytų žydų palaikai | Asociacija

Kovo 11-osios gatvės bendrija

VII forte perlaidoti Antrojo pasaulinio karo metu nužudytų žydų palaikai

VII forte perlaidoti Antrojo pasaulinio karo metu nužudytų žydų palaikai

2014-10-28 (Antradienį) masinių žudynių vietoje pagal žydiškas tradicijas perlaidoti palaikai. Maldą skaitė du rabinai iš Europos žydų kapų priežiūros komiteto, dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės nariai.



1941 metų birželio 29 dieną iš Berlyno buvo gautas įsakymas Lietuvoje įsteigti pirmąją koncentracijos stovyklą. Lietuvos laikinoji vyriausybė kitą dieną priėmė nutarimą ją įkurti Kaune, VII forte.

VII forte daugiausia buvo kalinama ir vėliau nužudyta žydų, tačiau pasitaikė ir okupantų dokumentacijoje „komunistais“ pavadintų lietuvių. Čia pat buvo laikomi sovietų kariuomenės belaisviai. Vyrai po atviru dangumi laikyti forto aikštėje, o moterys ir vaikai – uždaryti kazematuose. Esama duomenų, jog forte kalintas moteris bei merginas naciai ir jų kolaborantai masiškai žagino.

Liepos mėnesį prasidėjo sistemingas suimtųjų naikinimas. Išlikusiais duomenimis, buvo iškasama duobė, prie kurios statydavo pasmerktuosius. Kareiviai egzekuciją vykdė šaudydami į žmones nuo kalvų kulkosvaidžiais bei lengvaisiais ginklais.

Rytinėje forto dalyje sušaudyta apie 40 liudininkų rabinais vadintų, religingiems žydams būdingą aprangą vilkėjusių belaisvių. Manoma, jog tai – religinių mokyklų auklėtiniai. Tarp aukų buvo žymių žmonių – rabinas Bunimas Wassermanas, taip pat lietuvis poetas Vytautas Montvila. Kruviniausia egzekucija forte įvyko 1941 metų liepos 6 dieną. Jos metu nuo pylimų buvo sušaudyta apie 2,5 tūkst. vyrų.

Žudynės VII forte vyko iki liepos 19 dienos. Tąkart buvo nužudyti 26 žmonės: 17 žydų, 2 žydės, 4 lietuviai komunistai, 2 lietuvės komunistės ir vienas vokietis komunistas. Manoma, jog šiame forte buvo nužudyta ir masinėse kapavietėse palaidota iki 5 tūkstančių žmonių.

1962 metais išsamų tyrimą apie VII forte vykusias žudynes atliko KGB pareigūnai. Remiantis jų parodymais nustatytos masinių kapaviečių vietos. Jiems pavyko surasti du lietuvių tautybės nacių kolaborantus,.

Po karo forte įkurtas sovietų kariuomenės inžinerinis dalinys, vėliau – karo prekybos tiekimo bazė. Karinės teritorijos statusas kliudė tinkamai sutvarkyti masinio laidojimo vietas ir įamžinti aukų atminimą. Galiausiai forto prieigose buvo pastatytas tik kuklus paminklas.